* Gelinio lako atsiradimas skaudžiai paveikė meistrų finansus. Medžiagos, mokymai buvo brangūs. Ne visi norėjo kažką keisti. Dėl to pasklido gandas per pasaulį, kad ši procedūra gadina nagus. Aš ir vėl praleidau porą naktų su savo draugu Google. Vėliau, realybėje, palyginau savo darbą su kitų meistrų darbais, kažkam skambinau, su kažkuo ginčijausi, kažką kankinau. Išvada – gelinis lakas arba jo procedūra – negadina nagų, o atvirkščiai – juos saugo. Nagus gadina neatsakingi, tingūs žinioms ir nemylintys savo darbo meistrai, kurie, vietoje to, kad pripažintų savo klaidą ir ją taisytų, kratosi atsakomybės ir dezinformuoja klientą. Taip netenkama kliento pasitikėjimo. Viskas, ką reikėjo padaryti – paskaityti, pasidomėti, sužinoti.

Verta paminėti, kad pasaulyje bet kokia naujiena ar progresas visuomet pasitinkami su dideliu pasipriešinimu ir daugelių atvejų tai nieko kito, kaip komerciniai žaidimai iš pasenusių technologijų stovyklų – tai juk grėsmė jų verslui. Taigi, gelinis lakavimas ir UV lempos ne išimtis. Ir apibendrinant – iš savo praktinės pusės apie gelinio lakavimo procedūrą galiu šnekėti tik teigiamai.

Dar pora pavyzdžių:

* Kiekvieną sezoną įvairūs mados žurnalai rašo apie tuo metu madingas nagų lako spalvas. Bet madingos spalvos ne visada tinka klientui. Pavyzdžiui – žiema, lauke vėjas, šaltis – kliento rankos pamėlo arba gali būti natūraliai blyški jo rankų oda. Madinga spalva – blizgančiai pablukusi žydra arba pilka su alyvų atspalviu, arba šaltai sidabrinė. Padažysime mes nagus šiomis spalvomis ir kliento rankos primena skenduolio rankas. Madingos spalvos ne tos, kurias kažkas aprašė, o tos, kurios tinka jūsų klientui. Ir išnagrinėkite spalvinę gamą.

* Taip pat įvairūs moteriški žurnalai mėgsta rašyti straipsnius pavadinimu ,,Naminis pedikiūras“. O mums patinka nemokami dalykai, nors ir žinome, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Klientas perskaitė straipsnį, paremtą ,,bobučių“ receptais, pasinaudojo jais ir šias klaidas teks taisyti jums.

O dabar įdėmiai stebėkime vaizdą. Straipsnį, kuris paremtas labiau kažkokio žurnalisto fantazijomis arba tą žurnalistą spaudė laikas ir jis tiesiog nepatikrino esančios informacijos, perskaitė tūkstantis žmonių. Iš jų pas jus atėjo dvidešimt. Kiti išsibarstė pas kitus meistrus ir gal tie meistrai nebus tokie protingi kaip jūs. Tiems dvidešimčiai klientų jūs paaiškinote ir papasakojote, kaip viskas yra iš tikrųjų ir iš jų, tik trys klientai paaiškins tai teisingai savo draugėms. Dabar įsivaizduojate perduodamos dezinformacijos mastą?!

Taip kad, laikykite ranką ant pulso, savarankiškai sekite profesionalų tendencijas, tikrinkite faktus, analizuokite gautą informaciją, draugaukite su gydytojais ir kitais savo profesijos specialistais, mokykitės galvoti ir jūs tapsite nepakartojamu meistru. Meistru, apie kurį kalbės ir rekomenduos draugams.

Ką daryti, jeigu nežinote atsakymo į užduotą klausimą? Sąžiningai prisipažinkite: „nežinau, bet sužinosiu iki kito jūsų apsilankymo.“ Laikykitės duoto žodžio, bet svarbiausia – neskleiskite neteisingos informacijos. Kai kurie meistrai, bijodami netekti kliento, pradeda pasakoti nesąmones, kad nepasirodytų neišmanėliu. Praktika rodo, kad tokie meistrai, laikui bėgant visgi netenka klientų. Nereikia laikyti klientų kvailais. Jie viską supranta, mato, girdi. Būkite sąžiningi, tai visada traukia. ,,Ir telydi jus Jėga“ (c.) Žvaigždžių karai.

Ko bijo meistrai? Pagrindinės baimės, trukdančios ramiai dirbti – tai kliento netekimas, o su juo ir piniginio pelno bei konkurencija. Per jas daromos klaidos, rezgamos intrigos, kyla kivirčai, prieinama iki peštynių.

Kaip atsikratyti šių baimių? Pirma – nesidalinti neužmuštos meškos kailiu, prisimenant, kad klientas pats renkasi meistrą. Antra – klientų užteks visiems.

Praktikos pradžioje renkasi klientų bazė. Tai užtrunka metus, dvejus. Priklauso nuo vietos, kur jūs dirbate, nuo jūsų žinių, nuo jūsų elgesio su klientais, nuo laiko – jį reikia kantriai išlaukti. Vieni klientai ateina, kiti išeina. Tai normalu. Jeigu jūs viską atlikote teisingai, tačiau klientas pas jus negrįžo, atsipalaiduokite, tai tiesiog ne jūsų klientas – jūsų dar ateis. Visata nemėgsta tuštumos. Nereikia savęs graužti, pergyventi ir pavydėti kitiems meistrams. Šitas kelias veda link sveikatos pablogėjimo, draugiškų santykių su kitais meistrais ir klientų netekimo. Geriau užsiimkite saviugda, tobulinkite savo įgūdžius, mokykitės, leiskite šį laiką naudingai. Žinios duoda pasitikėjimą savimi, savo darbo supratimą ir baimės dingsta savaime, ne iškart, bet taip bus. Vėliau ateis laikas, kai jūsų gyvenimas prisipildys nuostabiais žmonėmis, būtent tokiais, kokių jūs nusipelnėte. Pasakysiu daugiau – ateis laikas jūsų laisvo pasirinkimo su kuo dirbti. Juk ne tik klientui turi būti su jumis gera, bet ir jums su juo komfortiška.

Dalinkitės savo žiniomis su kitais meistrais. Dažnai būna, kad meistrai, žinodami kai kurias darbo paslaptis, nutyli apie jas dėl konkurencijos baimės. Yra tik apie dvidešimt procentų klientų, kuriems visiškai nerūpi, kas juos aptarnaus. Kiti, kaip jau rašiau, patys renkasi meistrą. Tai ar verta jaudintis dėl šių dvidešimties procentų? Ar verta pyktis, įsižeisti, aiškintis santykius? Paleiskite šitą baimę. Drąsiai dalinkitės informacija, padėkite, palaikykite ir auginkite vieni kitiems sparnus ir tada jūs turėsite kolegas, o ne konkurentus.

Vietos keitimo baimė. Per savo neilgą praktiką pakeičiau penkias darbo vietas, aštuonis kartus mane bandė pervilioti į kitus grožio salonus. Pirmoje darbo vietoje dirbo po šešis – septynis žmones pamainoje. Pamainos buvo dvi ir kartais jos keisdavosi tarpusavyje. Grožio salonas buvo gerą žmonių srautą turinčioje vietoje. Tai buvo nepakartojama praktika – darbo greitis, greita reakcija, persijungimas nuo vieno kliento prie kito, o taip pat konfliktų sprendimo būdai kolektyve ir su klientais. Iki šiol visiems pradedantiems meistrams siūlau rasti tokią vietą. Antra vieta buvo prestižinė, bet su bloga finansine politika. Ten išmokau save vertinti. Trečia – tai buvo pasakiškas laikas su nuostabiu kolektyvu. Ten radau komandinį darbą, palaikymą ir draugystę. Mums buvo liūdna skirstytis po salono uždarymo ir, nors mus išsklaidė po pasaulį, mes iki šiol atsimename mūsų kartu praleistą laiką. Ketvirta vieta davė man supratimą, kad toliau viską galiu pati. Penkta – tai jau mano laisvė, dirbti pačiai sau.

Kur aš vedu? Sunku išeiti tik pirmą kartą. Ypatingai, jei jus sieja geri santykiai su salono savininkais, kolektyvu. Baisu pradėti iš naujo. Pažįstu daug meistrų, kurie dirba blogose vietose metų metais tik dėl baimės kažką keisti, netekti klientų keičiant vietą. Tikrai neverta. Viskas yra pamoka ir patirtis. Klientai susirinks nauji, plius seni jus susiras. Atminkite – jums turi būti gera. Jums turi būti komfortiška. Tada jums viskas puikiai seksis.

Kai išeinate iš darbo, keičiate darbo vietą, nereikia aiškintis santykių ar išdidžiai trankyti durimis. Skriskite gražiai. Tai traukia žmones ir ateityje jums dovanos nuostabius santykius su aplinkiniais.

Kaip kalbėti su klientu? Apie ką su juo kalbėti? Ar reikia su juo išvis kalbėti? Koks turėtų būti mano elgesys? Klausimai klausimai. Ramiai. Giliai įkvepiame ir atsipalaiduojame.

Pradžioje buvo mandagumas, taktas, paslaugumas. Užėjo klientas, prieikite prie jo, paklauskite, ko jis pageidautų, palydėkite į paslaugos suteikimo vietą arba, jei jūs dar užsiėmusi, nešaukite per visą salę, atsiprašykite esančio kliento, atsistokite ir prieikite prie žmogaus. Paprašykite palaukti. Pasiūlykite kavos ar arbatos. Palydėkite į laukiamąją vietą. Skirkite jam tą minutę savo laiko. Kiekvienas klientas vienodai svarbus. Ir net ne dėl to, kad jis klientas, tai tiesiog elementarus mandagumas ir išsiauklėjimas.